potosi, bolivia

siandien mane prigirde potosi kapinese. is pradziu vieni gedetojai juodais drabuziais (nelabai tinka sitas lietuviskas zodis bolivietiskoms kapiniu realijoms, nes jie klause muzikanto, grojancio velei, juokavo tarpusavy ir juokesi is manes, megavosi chicha (gerimas is kukuruzu, panasus i gira) ir atsuktuvu is plastmasinio kibiro. kai priejau pakalbeti su vyru, kuris pasiule man isgerti, tai jo boba tuoj pat ikiso kokos lapu ir dar legía gabaliuka (toks pilkas trapus is pelenu ir sodos pagamintas daiktas, kuris gali buti saldus, rugstus ar surus, pyragelio ar sudo formos ir padeda issiskirti alkaloidams is kokos lapu).kai jau nusprendziau, kad nenoriu prisigerti kapinese (mat kontinental pusryciai hostelyje jau senokai buvo suvirskinti), atsisveikinau ir man visi mojo, senes nuo kokos lapu parudavusiais dantimis, vyrai juodais drabuziais, i cigones panasios moterys ir netgi pati seniausia, tik quechua mokanti sene, visiems dalijusi koka lapus.

nespejau ne 10 minuciu pasivaikscioti, kai priartejau prie kitos grupeles, apsedusios ratu savo senes kapa. tik spejau pasmalsauti zvilgsniu ju pusen, kai man pamojo vienas vyras ir jau zinojau, kuo tai kvepia. mano prisistatymas prasidejo plastmasine taurele vynuogiu degtines (kazkur netoliese metesi butelis, bet pilstoma buvo is plastmasinio bidonelio), tada kaushas chicha, pries tai, kaip visada, nupilant po tris lasus (stengdavausi, kad lasai butu riebesni..) ant kapo, o po trumpo pavykusio prisistatymo (pagyre, kad gerai sneku ispaniskai), gavau dar taurele atsuktuvo (vakar turguje mateme parduodamus ivairios talpos plastmasinius butelius maistinio spirito 96 abarotu..). po to kai paklausiau, kiek laiko jie cia sedi ir ar valgys irgi kapinese, sake, ne vaziuosim i savo kaimeli, gal nori ir tu. jo, sakau! taip nezinau kiek laiko sedejome, plepejome apie lietuva, bolivija ir pasimirusia 80mete sene, kuri mego rukyti tabaka, kartais jie pasijuokdavo is manes kechua kalba. dar siek tiek isgeres ir gaves leidima nemokamai pafotkinti ir siek tiek isgeres, pasitariau su visa kompanija ir nusprendeme, kad mano draugai, su kuriais turejau susitikti 2 valanda ir eiti valgyti i comedor popular antrame mercado central (turgaus valgykla prastuomenei) aukste, nerimaus. padekojau, atsiprasiau, kad aplinkybes vercia atsisakyti tokiu rimtu vaisiu ir visiems paspaudziau ranka iseidamas.

aisku, jokiu draugu jau nebebuvo, nes atsiduriau susitikimo vietoje 2.45, pavalgiau vienas ir gryzau i hosteli, kuriame vel pradejo skaudeti galva (is ryto atsikeliau su skaudancia, nes is vakaro su pora portugalu isgerem du butelius bolivietisko vyno – manau kad 4200 metru aukstis ir vynas mano galvai nelabai gerai..). pries pusvalandi susikisau i burna kapinese dovanotus koka lapus ir ziupsneli legía ir galvos skausmas baigia isgaruoti.

siandien man pasirode, kad bolivija, nors ir varginga salis (bent jau pietuose), bet spalvinga – indeniu moteru drabuziai, rankomis paisytos parduotuviu bei istaigu iskabos ir reklamos ant pastatu sienu, gatvese parduodami vaisiai, spalvingi desertai, padeveti amerikietiski ir nauji padirbtu etikeciu drabuzia, o cia, potosi, dar ispalvotai padazyti kolonijinio laikotarpio namai.

kuo toliau, tuo labiau mano patyrimai priestarauja bendrai paplitusiai nuomonei, kad bolivieciai yra nedraugiski, nesvetingi ir nepaslaugus. isties, gali jausti tokia banga, kai slaistaisi po miesta ar kaima kaip gringito (net ir mano hostelio aptarnaujantis personalas yra prisisunkes neitiketino nepaslaugumo, nelankstumo ir net siokios tokios neapykantos su tvirtesne valiuta cia atvykstantiems uzsienieciams), bet pavyzdziui vakar, kai valgykloj isgere paskutini buteli vyno paklauseme, kur galetume rasti licoreria (nachnykas), mums labai paslaugiai vos ne choru nurode, kaip patekti i dvi parduotuveles. per siaubinga salti (gal 7 laipsniai) nusiyre per jau pamazel girtejanciu jaunuoliu pilna bulevara iki pirmos sankryzos, sustojome pasitarti, i kuria puse eiti ir staiga ziu!, ateina mergina is kavines ir rodydama ranka sako, jums reikia eiti ten, kur sviecia ta iskaba. mano draugai portugalai issidave, nelabai iziurintys, kuria iskaba gatves apacioje reiketu vadovautis, tada mergina sako, begam su manim, as jums parodysiu! ne tik atvede mus i parduotuve, bet ir paklause 4 pardaveju kambarelio dydzio parduotuveleje, ar turi to vyno, kuri mes gereme kavineje!

tikiuosi, kad mano draugai portugalai nesikreipe i policija del kapinese dingusio lietuvio (o kur ta lietuva?!).